vandkvæðinafnorðhvorugkynvand-kvæðin. pl. (speit vann-k.), perplexity; þetta v., Fms. iv. 199; vandkvæði vár, ii. 12; hitta, koma í vandkvæði, vi. 107, vii. 33; sitja í miklu v., Ó. H. 195 (vannqueði). Lv. 50; mesta v., Fms. viii. 146.