fimur
lýsingarorð
liðugur, flinkur
hann er sérlega fimur sundmaður
hún lék á píanó með léttum og fimum fingrum
Orðasvið og samstæður
liðleiki
Frumstig
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimur
fim
fimt
Þf.
fiman
fima
fimt
Þgf.
fimum
fimri
fimu
Ef.
fims
fimrar
fims
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimir
fimar
fim
Þf.
fima
fimar
fim
Þgf.
fimum
fimum
fimum
Ef.
fimra
fimra
fimra
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimi
fima
fima
Þf.
fima
fimu
fima
Þgf.
fima
fimu
fima
Ef.
fima
fimu
fima
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimu
fimu
fimu
Þf.
fimu
fimu
fimu
Þgf.
fimu
fimu
fimu
Ef.
fimu
fimu
fimu
Miðstig
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimari
fimari
fimara
Þf.
fimari
fimari
fimara
Þgf.
fimari
fimari
fimara
Ef.
fimari
fimari
fimara
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimari
fimari
fimari
Þf.
fimari
fimari
fimari
Þgf.
fimari
fimari
fimari
Ef.
fimari
fimari
fimari
Efsta stig
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimastur
fimust
fimast
Þf.
fimastan
fimasta
fimast
Þgf.
fimustum
fimastri
fimustu
Ef.
fimasts
fimastrar
fimasts
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimastir
fimastar
fimust
Þf.
fimasta
fimastar
fimust
Þgf.
fimustum
fimustum
fimustum
Ef.
fimastra
fimastra
fimastra
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimasti
fimasta
fimasta
Þf.
fimasta
fimustu
fimasta
Þgf.
fimasta
fimustu
fimasta
Ef.
fimasta
fimustu
fimasta
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
fimustu
fimustu
fimustu
Þf.
fimustu
fimustu
fimustu
Þgf.
fimustu
fimustu
fimustu
Ef.
fimustu
fimustu
fimustu