skilaskyldur
lýsingarorðskila-skyldur
1
sem skylt er að flokka og skila til endurvinnslu
2
sem ber að skila skýrslu til skattyfirvalda
skilaskyldir aðilar
Frumstig
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
skilaskyldur
skilaskyld
skilaskylt
Þf.
skilaskyldan
skilaskylda
skilaskylt
Þgf.
skilaskyldum
skilaskyldri
skilaskyldu
Ef.
skilaskylds
skilaskyldrar
skilaskylds
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
skilaskyldir
skilaskyldar
skilaskyld
Þf.
skilaskylda
skilaskyldar
skilaskyld
Þgf.
skilaskyldum
skilaskyldum
skilaskyldum
Ef.
skilaskyldra
skilaskyldra
skilaskyldra
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
skilaskyldi
skilaskylda
skilaskylda
Þf.
skilaskylda
skilaskyldu
skilaskylda
Þgf.
skilaskylda
skilaskyldu
skilaskylda
Ef.
skilaskylda
skilaskyldu
skilaskylda
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
skilaskyldu
skilaskyldu
skilaskyldu
Þf.
skilaskyldu
skilaskyldu
skilaskyldu
Þgf.
skilaskyldu
skilaskyldu
skilaskyldu
Ef.
skilaskyldu
skilaskyldu
skilaskyldu