útsofinn
lýsingarorðút-sofinn
sem hefur sofið nægilega mikið og er vel hvíldur
hún er alltaf útsofin þótt hún fari snemma á fætur
Frumstig
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
útsofinn
útsofin
útsofið
Þf.
útsofinn
útsofna
útsofið
Þgf.
útsofnum
útsofinni
útsofnu
Ef.
útsofins
útsofinnar
útsofins
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
útsofnir
útsofnar
útsofin
Þf.
útsofna
útsofnar
útsofin
Þgf.
útsofnum
útsofnum
útsofnum
Ef.
útsofinna
útsofinna
útsofinna
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
útsofni
útsofna
útsofna
Þf.
útsofna
útsofnu
útsofna
Þgf.
útsofna
útsofnu
útsofna
Ef.
útsofna
útsofnu
útsofna
Karlkyn
Kvenkyn
Hvorugkyn
Nf.
útsofnu
útsofnu
útsofnu
Þf.
útsofnu
útsofnu
útsofnu
Þgf.
útsofnu
útsofnu
útsofnu
Ef.
útsofnu
útsofnu
útsofnu